Dar apie 20 , dažnai vienetinių, leidinių turi bibliotekoje įsikūręs Atviras Lietuvos fondas. Lengvojo automobilio pirkimas Paskelbtas Pasiūlymai iki Tipas: vykdomas pirkimas Pirkimo procedūra: mažos vertės skelbimas Vertinimo kriterijus: mažiausios kainos Skaityti plačiau » Projektų, kurie finansuojami iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų LR valstybės biudžeto asignavimų, paraiškų ekspertinio vertinimo paslaugos Paskelbtas Pasiūlymai iki Perkamos projektų, kurie finansuojami iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, paraiškų ekspertinio vertinimo paslaugos. Bet nuo rugpjūčio daugės skrydžių iš Bagdado į Minską, kuriais ir vyksta daugelis nelegalų. Tai pagarba žmogui, o ją skiepyti reikia nuo vaikystės. Tuo metu Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija svarsto įvesti prievolę periodiškai testuotis dėl koronaviruso nepasiskiepijusiems ir COVID nepersirgusiems pardavėjams, kavinių darbuotojams, viešojo transporto vairuotojams ir krovinių vežėjams, renginių vedėjams, kitų profesijų atstovams.

Vaikas pasimetęs, neturi kur dėtis ir su viltimi žiūri — gal mama persigalvos. O ji — atsinešė gitarą ir nusprendė išleistuves padaryti. To virpančio, prie manęs prigludusio vaiko negaliu pamiršti dar ir šiandien.

Moteris sako, tada supratusi, kiek nedaug reikia vaikui — apkabinimo ir šilumos. Dėkingas berniukas vaiko teisių gynėjos nenorėjo paleisti iš glėbio.

1. Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnio 9 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai m.
2. Apibendrinta strategijos schema struktūra Strategijos centre yra žmonės, kuriems ji taikoma, — vilniečiai, Lietuvos gyventojai ir užsienio svečiai.

Dirbama su visa šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja įsitikinusi, kad nesvarbu, kokioje šeimoje vaikas auga — kiekvienas vaikas yra su savo jausmais, išgyvenimais, norais, todėl kiekvienas turi būti išklausytas ir išgirstas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų Tarnyboje dirbantiems žmonėms svarbiausia — vaikas.

Moteris atsimena ir tuos laikus, kai vaikai iš į krizę patekusių šeimų būdavo paimami gerokai dažniau.

Stojantiems

O dabar dirbame su mamomis, tėvais — visa šeima. Ir vaikui lengviau, ir tėvai sulaukia pagalbos, turi dėti pastangas ir keistis. Gynėja pasakoja, savo darbą kartais prilyginanti medikų darbui. Buvo toks atvejis — nuvažiuojame į šeimą, kur vežime guli naujagimis.

Vežimas raudonas ir to vaikučio veidelis lygiai tokios pat spalvos. Kviečiame medikus, prašome, kad vežtų į ligoninę. Vėliau paaiškėjo, kad vaikutis buvo išsekęs ir netekęs skysčių. O kaip būtų buvę, jei nebūtumėme atvykę?

Dirbti įkvepia vaikų padėka I. Atkočienė išbandė įvairiausias veiklas — dirbo specialiste dar tuomet, kai naktimis visiems specialistams tekdavo budėti ir vykti į šeimas, dirbo gynėja. Per tiek metų pašnekovė sako, išmokusi atrasti teigiamų dalykų net ir liūdnose istorijose.

Sunku, kai nuvažiuoji aplankyti vaikų, o jie sako, kad pas globėjus labai gera — yra televizorius, visada yra ką valgyti, jie nesimuša ir negeria, niekada nerėkauja. Tas margytes radau tvartelyje, girdančias arklį.

Joms buvo kokie metukai. Įsivaizduokite, tie vaikai vaikšto po arkliu, kibirą tampo. Sunku mums prie gyvulio prieiti, kad neišsigąstų, nei kaip vaikus iš ten išvesti. Tas arklys, matyt, protingesnis už kai kuriuos žmones, gal saugojo tuos vaikelius, kad taip atsargiai judėjo, — pasakoja vaiko teisių gynėja, — O kai nuėjome į namus paimti vaikų daiktų, prisiminiau, kad mašinoje likę bandelės, kurias turėjau nupirkusi sūnui.

Atsinešiau tas bandeles, padėjau ant stalo, kad mergaitės bent kažką suvalgytų, nes sakė, kad nieko nevalgiusios. Atkočienė prisimena, kad sesutės sugrįžti į tėvų namus daugiau nebenorėjo. Visgi, per savo darbo metus I. Pradžioje visko būna: ir keikia, ir pyksta.

EUR-Lex - DC - LT

Kelias į profesiją — tiesus ir be vingių Socialinės darbuotojos kelią Edita pasirinko vos baigusi mokyklą — prieš kelis dešimtmečius. Mokytis patiko, o vėliau patiko padėti šeimoms. Pirmoji Editos pareigybė vadinosi globos ir rūpybos inspektorė, šį darbą Edita pradėjo Pakruojo rajone. Po metų jauna specialistė persikėlė arčiau didmiesčio — į Kuršėnus, kur seniūnijoje irgi įsidarbino inspektore — taip tuo metu vadinosi žmogaus, dirbančio su vaikais ir šeimomis pareigybė.

Iš pradžių nelabai supratau, kaip tai. Bet greit išmokau visko: ir su policija į reidus važiuoti, ir perprasti nedarnių šeimų melą ir tiesą, ir maisto produktus į namus šeimoms atvežti ir tiesiog ant stalo padėti, ir šeimų poreikiais rūpintis, ir su girtais susišnekėti, ir už rankos vedžioti, kad dokumentus susitvarkytų, ir vaikus paguosti Nuo tųjų Edita pasirinko dirbti vaiko teisių gynėja.

Metams bėgant, tobulėjo įstatyminė bazė, daugėjo paslaugų šeimai, vaikams, atsirado mobiliosios komandos, atvejo vadyba, tai leidžia sutelkti dėmesį į kiekvienos konkrečios šeimos, kuriai reikalinga pagalba, poreikius, galimybes, atrasti kokia pagalba efektyviausia.

Darbe su šeimomis matyti vaizdai išlieka ilgam Vaiko teisių gynėja sako, kad kiekvienas atvejis, kai tenka ateiti šeimai į pagalbą, yra individualus, tam reikia daug empatijos, jėgų, susikaupimo. Kai į šeimą ateina krizė, ją kiekviena šeima išgyvena kitaip, kitaip kiekviena šeima ir ateina iki krizinės ribos. Mačiau vaikus, kurie taip ilgai gyveno neviltyje, kad iš to perdegusio dvasinio skausmo jau nebemokėjo verkti. Viską pasakydavo tik jų kūno kalba.

Net kūdikių. Kartą vaiko teisių gynėjus iškvietė išgeriančios jaunos mamos kaimynai, kai pastebėjo, kad moters ir vaikelio jau kelias dienas nemato lauke, o iš buto girdėti tik kūdikio niurzgėjimas — ne verksmas, o niurzgėjimas.

Atvykus ir pabeldus į duris, niekas neatidarė. Teko kviesti specialiąsias tarnybas ir laužtis į butą. Radome nepažadinamai girtą mamą, kuri miegojo užspaudusi nė metukų neturintį savo vaikelį. Paėmiau jį ant rankų, jis nebeturėjo jėgų verkti, tik prisiglaudė visu kūneliu man prie peties ir burnyte ieškojo maisto. Prisilietęs lūpytėmis prie mano kuprinės dirželio ėmė jį čiaumoti taip, kaip čiulptuką — tikėdamasis, kad pavyks gauti nors lašelį maisto.

Kviestiniai užsienio dėstytojai | LSMU

Kas vaiko teisių gynėją žeidžia labiausiai Edita sako, kad kalbant apie pagalbą šeimoms, tenka ir darbo valandų neskaičiuoti, ir ilgai galvoti, kaip kiekvienai šeimai padėti, kaip rasti raktą į suaugusiųjų ir vaikų širdis. Pasak pašnekovės, žeidžia ne akmuo paleistas į mašinos langą, ne smūgis kumščiu į petį Editai darbe buvo ir taipo žodžiai, nepagrįsti kaltinimai, kad vaiko teisių gynėjai yra šeimų priešai.

Tai jau tapo tiesiog epidemija. Kodėl tėvai negalvoja apie žalą, daromą vaikui?

Pranešimų naršymas

Net kūdikis reaguoja išgąsčiu, kai tėvai ima vienas ant kito rėkti, kai puldinėja vienas kitą kumščiais, tai ką jau kalbėti apie vyresnius vaikus, kurie puikiai supranta, kad jie, vaikai, tapo įkaitais tėvų skyrybų dramoje.

Bet gi skiriamasi ne su vaikais, — sako Edita, - Pamenu psichologės žodžius, pasakytus triukšmingai besiskiriančiai šeimai: ,Jūs abu vaikui dovanojote gyvenimą, jūs abu esate jo dalelė, būtent JŪS parinkote šiam vaikui mamą ir tėtį, sukūrėte jį iš meilės, tai kodėl jį taip baisiai kankinate? Ta visiškai girta mama, iki išsekimo apleidusi savo kūdikį, atsitiesė kiek galėjo.

Tas vaikelis, kurį aš išsekusį ir alkaną vežiau į ligoninę, grįžo į šeimą, nes mama rado jėgų išgirsti mus, norinčius jai padėti, permąstyti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką. Mano išgelbėtas vaikiukas šiuo metu jau gražus paauglys ir gyvena savo šeimoje, mama priima siūlomą pagalbą. Širdyje - svajotoja ir menininkė Visą per dieną sukauptą susirūpinimą, nuoskaudas ir džiaugsmus Edita išsiuvinėja. Moters pomėgis ir poilsis — siuvinėti kryželiu. Daug siuvinėtų paveikslų Edita padovanojo, juos išsivežė draugai, giminės.

Siuvinėjimas kryželiu — tai visų pirma mąstymas, logika, akies pastabumas, kantrybė, išjautimas, tikslo siekimas.

Savivaldybė

Antrasis sluoksnis — kultūros politikos principai: demokratiškumas, atvirumas ir multikultūriškumas. Trečiasis sluoksnis — pagrindinės kultūros ar valstybes dydzio verte seksualinio mainu metu kryptys ilgalaikiai tikslai : bendruomenės integracija ir lygios galimybės, pasiekiamos per bendruomenės dalyvavimą; kūrybiškumas, kuris pasiekiamas per inovacijas ir skirtingumą; konkurencingumas, pasiekiamas per kokybę.

Ketvirtasis sluoksnis: Vilniaus miesto ir Savivaldybės kultūros ištekliai, kurie atspindi kultūros būklę ir lemia tikslų įgyvendinimą: infrastruktūra; sprendimų priėmimas bendruomenės grupių įtraukimas į sprendimų priėmimą ; finansai ir skatinimo priemonės; žmonių ištekliai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus ir kitų skyrių darbuotojų, pavaldžių įstaigų darbuotojų kiekis ir kompetencija ; informacija ir komunikacija kiek ir kaip bendraujama su kitais Savivaldybės skyriais, bendruomene, valstybinėmis ir nacionalinėmis kultūros įstaigomis, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis, Lietuvos valstybiniu turizmo departamentu.

Kaip Vilniaus įvaizdis skleidžiamas šalyje ir užsienyje. Penktasis sluoksnis: politinė, ekonominė, socialinė ir technologinė aplinka, kurioje rutuliojasi Vilniaus kultūra. Kultūros plėtros vizija, pagrindinės kryptys ir tikslai 2. Vilniaus kultūros vizija: Kultūra, skirta vilniečiams ir Vilniaus svečiams, atvira naujovėms ir jas skatinanti, besiremianti daugiataučiu Vilniaus paveldu ir kviečianti įvairių kultūrų atstovus prisidėti prie Vilniaus kultūros turtinimo, pagrįsta demokratiškai priimamais sprendimais miesto bendruomenės labui, sudaranti lygias galimybes dalyvauti kultūrinėje veikloje ir taip sukurianti kūrybiško ir dinamiško miesto įvaizdį, sukeliantį pasididžiavimo jausmą Vilniaus ir Lietuvos gyventojams bei patrauklų užsieniečiams.

Vilniaus kultūros strategijos tikslinės grupės: Vilniaus ir Lietuvos gyventojai: vaikai ir jaunimas iki 17 metų; jauni suaugusieji 18—35 metų ; daugiau kaip 55 metų žmonės. Atvykstantys užsienio svečiai: akademinis jaunimas; vidurinės klasės jauni suaugusieji su šeimomis. Tikslinės grupės pasirinktos atsižvelgiant į Vilniaus kultūros politikos prioritetus, miesto kultūrinės infrastruktūros ir išteklių specifiką, pastarųjų metų sociologinius tyrimus apie skirtingų amžiaus grupių poreikius ir socialinės integracijos galimybes, taip pat pasaulines tendencijas.

Vaikai, jaunimas ir vyresnio amžiaus gyventojai yra labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės Vilniuje neskaitant mažumų bendruomenių. Kultūrinės paslaugos mieste nėra orientuotos į šių grupių poreikius, o daugeliui ir finansiškai neprieinamos. Vaikai ir jaunimas svarbūs kultūros politikai ir dėl to, kad jie yra būsimieji kultūros ir meno kūrėjai bei vartotojai.

Kūrybiškumo skatinimas šiame amžiuje padės pagrindus ir socialinei integracijai, ir ekonominei gerovei. Vilniuje sukoncentruotos aukštosios mokyklos: universitetinės ir kolegijos. Jame yra didžiausia jaunų žmonių proporcija. Ši amžiaus grupė taip pat apima jaunas šeimas, todėl svarbu kurti programas šeimai bei sudaryti sąlygas šeimoms dalyvauti kultūrinėje veikloje.

Vilniaus ir Lietuvos gyventojai, kuriems yra daugiau kaip 55 metai. Šiame amžiaus tarpsnyje plėtojami suaugusiojo žmogaus laisvalaikio užsiėmimai, išauga ir subręsta vaikai, silpsta profesinis veržimasis į priekį. Daugiau laiko lieka visuomeninei veiklai ir kitiems pomėgiams tenkinti.

• Europarlamentarai trečiadienį patvirtino — m.
• Laida: dienos-klausimas

Galimybė dalyvauti kultūriniuose renginiuose bei realizuoti save per kūrybą šiai amžiaus grupei itin svarbi kaip socialinės integracijos, kartų dialogo faktorius. Amžiaus grupės nuo 35 iki 55 metų žmonės labiau ekonomiškai nepriklausomi, patys aktyviai renkasi kultūrines paslaugas.

Davulio rašytinėje nuomonėje pažymėta, kad tiesioginis draudimas diskriminuoti dėl amžiaus kaip bendrasis ES principas yra įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Davulio nuomone, šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas apribojimas laikytinas teisėtu formaliuoju požiūriu, nes yra nustatytas įstatymu.

Juo siekiama Statute numatytų pozityvių ir reikšmingų tikslų — užtikrinti VU atvirumą, išlaikyti ir stiprinti lyderystę, VU atsakomybę, studijų kokybę. Apribojimas laikytinas tinkamu — jis sudaro sąlygas užtikrinti, kad tam tikro amžiaus dėstytojas ir mokslo darbuotojas nebevykdytų aktyvios mokslinės ir pedagoginės veiklos, t.

Tai taip pat sudaro sąlygas administracijai rūpintis jaunesnės kartos profesionalų įdarbinimu ir jų akademinės karjeros planavimu.

Tai atitinka tiek ESTT formuojamą jurisprudenciją, tiek kitų valstybių narių praktiką. Ginčijamoje normoje nustatytas apribojimas taip pat laikytinas proporcingu, nes įstatyme įtvirtintas ne absoliutus, o sąlyginis draudimas — esant tam tikroms sąlygoms, terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta iki dviejų kartų po trejus metus nemažai dėstytojų ir mokslo darbuotojų tokia galimybe naudojasitad realus amžius, su kuriuo siejama darbo santykių pabaiga, — iki 71 metų.

Tai, kad terminas gali būti pratęstas atsižvelgus į studentų nuomonę, studijų programų komitetų ir administracijos poreikius užtikrinant tam tikrų studijų programų vykdymą, rodo, kad apribojimas tenkina proporcingumo reikalavimus.

Studentams

Davulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems asmenims VU nustatyta tvarka gali būti suteikiamas profesoriaus emerito teisinis statusas, kuris suteikia galimybę jiems toliau dalyvauti VU bendruomenės gyvenime jo ir kamieninių akademinių padalinių administracijos sutarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka konsultuoti dėstytojus ir studentus, vesti doktorantų užsiėmimus, dalyvauti tyrimuose ir kt. Ši aplinkybė taip pat reikšminga apibrėžiant kitokias galimas buvusio darbuotojo dėl ginčijamos Statuto nuostatos dėl asmens, kuris atleistas dėl amžiaus socialinio statuso išlaikymo akademinėje bendruomenėje formas.

Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. Birmontienės rašytinėje nuomonėje pažymėta, kad ginčijama Statuto 15 straipsnio 9 dalies nuostata turėtų būti aiškinama visos šios dalies, taip pat šio straipsnio 4, 10, 12 dalių nuostatų kontekste. Ginčijamo teisinio reguliavimo aspektu yra reikšmingi du neterminuotos VU dėstytojo ir mokslo meno darbuotojo darbo sutarties nutraukimo kriterijai — profesinės veiklos neigiama atestacija, atsižvelgiant į jo profesinę kvalifikaciją, dalykines savybes ir kitas svarbias aplinkybes, ir asmens amžius 65 metai.

Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštosios mokyklos universiteto autonomija turėtų sudaryti pakankamas prielaidas tinkamai vertinti dėstytojo profesinę veiklą, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos universiteto teikiamo išsilavinimo pobūdį, aukštosios mokyklos universiteto pasirinktas mokslinių tyrimų kryptis, taip pat į dėstytojo atitiktį aukštos kvalifikacijos reikalavimui, kurį lemia asmens gebėjimas sėkmingai kūrybiškai vykdyti mokslinę, pedagoginę veiklą, o ne jo amžius.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja ir asmens teisę laisvai užsiimti mokslu ir tyrimais, kuri vertintina kaip dėstytojo ar mokslo meno darbuotojo profesinė veikla, kurios tęstinumas arba neterminuotos darbo sutarties pasibaigimas turėtų būti siejamas su asmens gebėjimu sėkmingai kūrybiškai vykdyti mokslinę, pedagoginę veiklą, o ne su amžiumi.

Antrinė teisinė pagalba

Taigi, T. Birmontienės nuomone, Statuto 15 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį su vyresniais kaip 65 metų dėstytojais ir mokslo meno darbuotojais negali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis, galimai prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, suponuojančioms inter alia asmens teisę laisvai apsispręsti, ar užsiimti mokslu ir tyrimais.

Birmontienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei ginčijamoje, nei kitose Statuto nuostatose nėra nustatyta kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti VU senatas toliau — ir Senataspritardamas terminuotos darbo sutarties su vyresniais kaip 65 metų dėstytojais ir mokslo meno darbuotojais sudarymui.

Todėl, pasak T. Birmontienės, ginčijama Statuto 15 straipsnio 9 dalies nuostata ir šiuo aspektu galimai neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Žmogaus amžius yra svarbi jo privataus gyvenimo dalis, jo orumo aspektas. Konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iš Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kylantis diskriminacijos draudimas Taigi, T.

I dalis. Licencijavimo proceso, įskaitant ir jam naudojamą Socialinės globos licencijavimo elektroninę priemonę toliau - SGLEPanalizės parengimo paslaugos. Analize siekiama išskirti tobulintinas sritis bei optimizuoti visą socialinės globos įstaigų licencijavimo procesą, išskiriant galimus sprendimus proceso efektyvinimui. Bus siekiama išsigryninti sritis, kurias reikia efektyvinti ir kaip įmanoma labiau optimizuoti perkeliant įvairius procesus į SGLEP, sumažinant žmogiškųjų išteklių naštą, klaidų tikimybę ir rankiniu būdu atliekamą darbą, kurio šiame procese yra ypatingai daug.

Pagal analizės metu gautas išvadas bus tobulinamas visas licencijavimo procesas, teikiami pasiūlymai jo reglamentavimo pakeitimams ir rengiama reikalavimai SGLEP funkcionalumų praplėtimui.

II dalis. Licencijavimo proceso tobulinimo ir programinės įrangos funkcionalumų praplėtimo paslaugos - SGLEP funkcionalumų visam procesui gerinti ir tobulinti įsigijimas, SGLEP veikimo lauko praplėtimas, remiantis atliktos analizės išvadomis.

Siekiama užtikrinti efektyvesnį paraiškos licencijai pateikimą, įstaigų pildomą paraišką-klausimyną perkeliant į elektroninę erdvę, dokumentų pateikimą elektroninėje priemonėje, automatišką formų pildymą su galimais pasirinkimais, paslaugų teikimo vietų adresų automatinį generavimą sistemoje.

XIII įsigaliojimo 01 01 perduoda šiuos duomenis Užsieniečių registrui. XIII įsigaliojimo 03 01baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr. XIII įsigaliojimo 03 01baigiamos vadovaujantis iki įstatymo Nr.

XIII įsigaliojimo 03 01baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo priimami vadovaujantis iki įstatymo Nr.

XIII įsigaliojimo 03 01baigiami nagrinėti vadovaujantis iki įstatymo Nr. COVID Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba — tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Gynyba ir atstovavimas bylose — įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse išskyrus arbitražo bylasadministracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.