Be to, šios dvi medžiagos labai menkai arba iš viso neišsiplauna į augalams neprieinamus gilius sluoksnius. Nepaaiškinamas noras turėti didelį falą Nedidelė varpa ir nuolatiniai užgauliojimai berniukų persirengimo kambariuose stipriai traumuoja paauglius. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį nuo to priklauso nitratų išsiplovimas ir dirvos temperatūrą nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja.
Vertėtų dar kartą prisiminti pagrindinius tręšimo principus. Šiandien pasaulio mokslininkai jau nustatė, kad augalams reikia tik 17 medžiagų, kurios yra būtinos ir nepakeičiamos.
Dar yra trys nebūtinos, bet augalams nemaišančios kai kuriems net svarbios medžiagos: silicis, natris ir kobaltas. Tačiau gamta taip jau surėdyta, kad penkių medžiagų — anglies, vandenilio, deguonies, chloro ir nikelio — iš 17 nepakeičiamųjų aplinkoje yra pakankamai gaunama su vandeniu, anglies dvideginiu ir t. Žemdirbio pareiga — aprūpinti augalą likusiomis 12 medžiagų: azotu, fosforu, kaliu, magniu, kalciu, siera, manganu, cinku, variu, geležimi, boru, molibdenu.
Visos šios medžiagos yra būtinos ir nė vienos negalima pamiršti, nes santykinis derliaus dydis visada bus lygus labiausiai trūkstamos medžiagos procentiniam kiekiui.
Pavyzdžiui, rapsus patręšite visomis medžiagomis proc. Tuomet gausite tik apie 50 procentų įmanomo derliaus. Vadinasi, į šiukšlių dėžę išmetėte maždaug tiek pinigų, kiek kainavo pusė sunaudotų trąšų. Vegetacijos metu skirtingais augimo tarpsniais auga skirtingos augalų dalys šaknys, lapai, žiedynai ir t.
Dirvožemio rūgštingumas
Būtent tuo metu konkreti medžiaga būna labai reikalinga tam tikrai augalo daliai vystytis. Vėliau šios medžiagos reikia labai mažai, jos kiekis nebedaro jokios įtakos derliui ir neištaiso padarytų klaidų. Taigi, norint užauginti stiprų augalą, maisto medžiagos turi būti atiduodamos vyro erekcija 52 m ką reikia padaryti norint išauginti varpą.
Trys trąšų patekimo būdai Reikia žinoti, kad į dirvą atiduodamos trąšos augalams tampa prieinamos ne iš karto. Augalai maisto medžiagas šaknimis iš dirvožemio įsisavina trimis būdais, kurie yra nevienodai greiti ir skirtingi atskiroms medžiagoms. Pirmasis būdas, kai augalo šaknys pačios auga maisto medžiagų kryptimi. Tai palyginti lėtas procesas.
Antrasis — kai vandenyje ištirpusios maisto medžiagos, kartu su vandens srove nuteka į šaknų zoną. Tai pakankamai greitas medžiagų paėmimas, tačiau neilgalaikis, nes maisto medžiagos su vandens srove taip pat ir išteka iš šaknų zonos. Ir trečiasis — kai maisto medžiagų dalelytės tiksliau jonai dirvožemyje pačios juda link augalo šaknų, kitaip tariant, difuzijos principu. Tai irgi labai lėtas medžiagų paėmimo ką reikia padaryti norint išauginti varpą.
Lentelėje matome, kad didžioji dalis fosforo ir kalio į augalą patenka trečiuoju būdu, t. Dėl dirvoje vykstančių cheminių procesų ir mikroorganizmų veiklos, nors ir esant pakankamai drėgmės, procesas gali užsitęsti nuo kelių iki keliolikos savaičių. Be to, šios dvi medžiagos labai menkai arba iš viso neišsiplauna į augalams neprieinamus gilius sluoksnius. Įvertinus šiuos du faktus, galima daryti išvadą: fosforo ir kalio trąšas išberti į pasėlius reikia kuo anksčiau.
Dažniausiai Lietuvos ir užsienio mokslininkų rekomendacijose nurodoma, kad efektyviausiai fosforo ir kalio trąšos neturtinguose dirvožemiuose ir žiemkenčiams, ir vasarojui suveikia išbertos į dirvą rudenį. Azoto trąšų ypatumai Su azotu yra šiek tiek kebliau. Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: tai amidinė NH2, amonio NH4 ir nitrato NO3 formos. Tačiau NH4 forma patekusi į 22 varpos dydis nejuda, todėl augalai ją įsisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą.
Tai reiškia, kad augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą įsisavina labai menkai ir šiek tiek daugiau įsisavinti pradeda tik antroje vegetacijos pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema. Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės NO3 formos. Šis procesas, tiesiogiai priklausantis nuo dirvos temperatūros, vyksta tokiu greičiu. Bėda, jei peržiemojusius žiemkenčius pavasarį pirmąjį kartą tręšėte azoto trąšomis, kuriose nėra nitratinio NO3 azoto.
Varpos prasmė ir rūšys
Išbertos trąšos gulės dirvoje 4—6 savaites, kol augalai galės jas paimti. Tai reikštų, kad žiemkenčiai lieka be pirmojo ankstyvojo tręšimo! Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3 azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą pajuda 30 cm nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta mm kritulių, priemoliuose — 60 mm, smėliuose — 30 mm. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį nuo to priklauso nitratų išsiplovimas ir dirvos temperatūrą nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja.
- Varpos prasmė ir rūšys. Varpa (lytinis organas)
- Yra varpos verta be sėklidžių
- Pakruojo rajono savivaldybė
- runika.lt - Dirvožemio rūgštingumas
- Skubantiems Varpos didinimo operacija: už ir prieš Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Pasaulyje vis nesiliauja diskusijos dėl varpos didinimo operacijų.
- Search Kaip augti greičiau Kas padės jums greičiau augti - kaip tapti ūgiu.
Tręšimo per lapus nauda Augalai sugeba labai gerai įsisavinti maisto medžiagas per lapus. Juk būtent per lapus augalai sugeria vandenį ir tuo pačiu jame ištirpusias medžiagas.
Svarbiausia maisto medžiagų paėmimo per lapus taisyklė yra ta, kad labai gerai įsisavinamos medžiagos, kurios neturi elektros krūvio. Šią taisyklę perskaičius iš kito galo išeitų, kad druskų tirpalai įsisavinami prastai vandenyje visos druskos skyla į krūvius turinčias dalis.
Dažnai druskų tirpalai įsisavinami tik iki 50 proc. Būtent todėl trąšos, skirtos tręšti per lapus, yra chelatizuotos. Chelatizacija — tai maisto medžiagų dalelių paruošimas taip, kad tirpale jos liktų be krūvio, o augalai jas galėtų įsisavinti iki proc.
Tačiau išimtis yra azotas, tiksliau — karbamidas. Didžiausias tręšimo žmogaus sveikatos erekcija lapus pliusas yra tas, kad visos ant augalo lapų patekusios medžiagos į raguotas varpos 2021 s vidų patenka jau po kelių valandų ir iki pat šaknų galiukų jos pasklinda greičiau negu per 48 valandas.
Vadinasi, nupurškus pasėlį, rezultatai gali būti pastebimi jau kitą dieną. Vienintelė išimtis — jau minėtas karbamidas, iš kurio azoto augalas gali įsisavinti labai daug javai pakenčia vidutiniškai iki 15 procentų koncentraciją. Didesnė koncentracija gali augalus nudeginti. Nudegimus lengva atskirti nuo kitų pažeidimų: jie iš pradžių atsiranda lapų galiukuose.
Pirmiausia lapų galiukai, o vėliau ir didesnė lapo dalis pagelsta ir žūsta. Lašeliai — kuo mažesni Labai didelę reikšmę tręšimui per lapus ir medžiagų pasisavinimui turi tinkamas lapų paviršiaus padengimas tirpalu.
Kaip padidinti varpa 35, Kaip pasididinti varpą?
Tręšiant per lapus, reikia naudoti kuo daugiau vandens, o lašelių dydis neturėtų būti didesnis kaip 0,2 mm didesni lašai kartu su trąšomis tiesiog nulaša ant žemės.
Taip pat labai svarbu, kad tirpalu būtų padengtas kuo didesnis augalų paviršius ir kad šis tirpalas išliktų kuo ilgiau. Kuo greičiau augalą dengiantis skystis išdžiūsta, tuo mažiau medžiagų pasisavinama. Todėl tikrai nerekomenduojama purkšti pasėlių trąšomis, esant aukštai oro temperatūrai ar smarkiai šviečiant saulei.
Geriausia purkšti vakare, šiek tiek atvėsus orui, nuo tada, kai nusileidžia saulė, iki tol, kol iki saulėtekio lieka maždaug viena valanda.
Tręšti pasėlius per lapus galima kartu su pesticidais, taip netgi rekomenduojama, kadangi pesticidų ir trąšų tirpalas lėčiau garuoja. Tiktai reikia atkreipti dėmesį į trąšų ar pesticidų instrukciją, ar galima juos maišyti. Nechelatizuotų arba ne visai chelatizuotų trąšų dažniausiai negalima maišyti su pesticidais.
Kaip parengti tręšimo planą Pirmiausia, kiekvienas žemdirbys turi numatyti, kokio derliaus jis siekia: ar daug investuos, tikėdamasis didelio derliaus, ar vidutiniškai — vidutiniam derliui išauginti. Tai numatyti ir pasirinkti reikėtų, atsižvelgiant į galimą ekonominę naudą, kitaip tariant, — į hektaro pelningumą.
Reikėtų pagal nurodytas rekomendacijas dideliam ir mažam derliui išauginti suskaičiuoti, kokios bus išlaidos pagal įvairių firmų trąšų kainas ir kitus pasiūlymus ir kokios bus gautos pajamos tam reikėtų bent preliminariai numatyti būsimo derliaus supirkimo kainas, pasinaudojant žinomomis intervencinėmis supirkimo kainomis.
Paprastai investicijos dirvai įdirbti, sėjai ir derliui nuimti skiriamos beveik tokios pat, planuojant gauti ir mažą, ir didelį derlių. Jei gaunamas didesnis derlius, tai išlaidos praktiškai padidėja tik dėl to, kad reikia nuimti ir išvežti daugiau produkcijos. Tad reikėtų atsiminti, kad, planuojant išauginti mažą derlių, šios išlaidos sudaro labai didelę derliaus savikainos dalį. Azoto ir sieros tręšimo normos nustatomos pagal norimo gauti derliaus dydį.
Kaip pasididinti varpą? Ką reikia padaryti, norint išauginti varpą
Mangano, vario, cinko, boro, geležies ir molibdeno augalams reikia palyginti labai nedaug, o veikliosios medžiagos kainuoja gana brangiai, todėl šias medžiagas ištręšti labai tinka per lapus.
Norint pasėlius ką reikia padaryti norint išauginti varpą tiksliomis fosforo, kalio, magnio ir kalcio normomis, yra būtini dirvožemio tyrimai. Pagal dirvožemio tyrimus parenkamos reikiamos tręšimo normos.
Iš nustatytų derliaus tręšimo normų dar reikia atimti medžiagų kiekį, kuris yra likęs su augalų liekanomis po priešsėlio. Po priešsėlio likusios medžiagos yra organinės formos ir augalų naudojamos tik maždaug nuo vegetacijos vidurio.
Vokiečių literatūroje ir praktikoje labai populiari toliau išdėstyta tręšimo normos nustatymo metodika. Pagal dirvožemio tyrimus lentelėje pasirinkite tinkančią raidę A, B, C, D arba E, tuomet, renkantis trąšų normas, tereikės atsiminti dirvožemio turtingumo raidę. Žieminių kviečių tręšimas Azoto tręšimo norma žieminiams kviečiams nustatoma pagal norimą gauti derlių.
Grūdų ir šiaudų santykis yra apie 0,9. Vienai tonai grūdų reikia 2 proc. Papildomai reikia įvertinti galimą normos korekciją pagal kitus faktorius. Azoto vaidmuo tam tikrais kviečių vegetacijos momentais skiriasi. Jei azoto trūksta nuo pirmojo lapelio pasirodymo tarpsnio BBCH 10tai jau turi įtakos tam, kad kviečiai išaugins mažiau šoninių ūglių stiebų. Kad augalai būtų sveiki ir vešlūs, azoto turi netrūkti nuo pirmojo lapelio iki pat bamblėjimo pabaigos.
Nuo krūmijimosi pradžios azotas dalyvauja varpos formavimesi. Jei azoto stigs nuo krūmijimosi pradžios iki vamzdelėjimo pabaigos, varpos bus mažos, apatinės varpų grūdų eilės tuščios. Ypatingą reikšmę varpų pilnumui ar grūdų skaičiui varpose azotas turi nuo bamblėjimo pradžios iki vamzdelėjimo pabaigos. Grūdų stambumui arba 1 grūdų masei azotas įtakos pradeda turėti jau nuo bamblėjimo pabaigos BBCH Kad kiekvienas į dirvą išbertas azoto kilogramas uždirbtų pinigų, reikia, kad visą vegetacijos periodą augalams jo netrūktų ir būtų ne per daug.
Paveikslėlyje nubrėžta kreivė vaizduoja, kada ir kiek azoto augalas turi būti jau įsisavinęs: rudenį, iki krūmijimosi vidurio arba žiemojimo pradžios kviečiai įsisavina apie 20 proc. Pavasarį nuo vegetacijos pradžios iki bamblėjimo vidurio augalai turi spėti įsisavinti dar 30 proc. Nuo bamblėjimo vidurio iki plaukėjimo pradžios kai pasirodo varpa augalai įsisavina dar 30 proc.
Įvertinant tai, kad, išbėrus azoto trąšas, augalai pradeda jas normaliai įsisavinti maždaug po 5—10 dienų, jau bamblėjimo pradžioje reikia pasėlį tręšti antrąjį kartą. Trečiąjį kartą likusia 20 proc.
Auginant aukštos kokybės grūdus, trečiąjį tręšimą galima padalyti į du tręšimus: vamzdelėjimo pradžioje ir plaukėjimo pradžioje. Jei žieminius kviečius tręšite azotu karbamidu per lapus, tai išpurkštą azoto kiekį reikia atimti iš beriamo į dirvą azoto kiekio.
Žieminiai kviečiai yra labai atsparūs karbamido koncentracijai iki bamblėjimo tarpsnio pradžios. Tada ilgiausia stačia varpa naudoti net iki 20 proc. Nuo bamblėjimo pradžios iki plaukėjimo pabaigos saugi koncentracija ką reikia padaryti norint išauginti varpą apie 10 proc.
Žydėjimo metu griežtai draudžiama purkšti pasėlį bet ką reikia padaryti norint išauginti varpą trąšomis, kadangi net mažiausia koncentracija nudegina žiedus, o po žydėjimo, nuo pieninės iki vaškinės brandos, galima naudoti iki 7 proc. Naujienų prenumerata.