Antano Aleknos Lietuvos istorija, Trumpas lietuvių kalbos vadovėlis ir kt. Jutusi kaip išbėgo kažkoks skystis, kuris subėgo į jos lytinius organus.

Šis žmogaus balsu, mainais už drabužius, prašo Eglės pasižadėti už jo tekėti, ką ji lengvabūdiškai padaro. Po trijų dienų tūkstančiai žalčių iš jūros apsilanko Eglės tėvų sodyboje ieškodami pažadėtosios nuotakos, tačiau šeimyna tris kartus iš eilės bando juos apgauti pakišdama žąsįavį ir karvę.

Viena bobelė vaikinui patarė iš vakaro ties paparčiu pasitiesti baltą skarelę, užsidegti žvakę, atsisėsti ir niekur kitur nežiūrėti, tik į paparčio viršūnę. Vaikinas taip ir padarė. Naktį jį pradėjo baidyti visokios baidyklės, bet vaikinas niekur nesižvalgė. Tada iš visų pusių pasigirdo juokas ir bernaitis liko be paparčio žiedo.

Teksto m.

Tėvas kasnakt samdydavo jaunikį, kad su ta dukterimi nakvotų, bet kuris tik nueidavo, rytą būdavo nebegyvas. Kartą vienas neturtingas berniokas sutiko tris naktis su ja pergulėti. Kai jis vakare įėjo į mergos kambarį, ji ant jo užmetė kamanas — bernas pavirto į žirgą ir merga jį per naktį jodė.

Naujausios pastabos

Antrą vakarą sena bobelė bernui davė kamanas ir liepė tas kamanas pirmam ant mergos užmesti. Kai jis taip padarė, sesuo paprašė brolio parodyti varpą pavirto kumele ir tada jis ją jodė.

Trečią naktį bernas pajudino durų rankeną ir pasislėpė už durų staktos — merga nepataikė užmesti kamanų.

Tada jis savo kamanas ant jos užmetė ir tol jodė, sesuo paprašė brolio parodyti varpą merga krito negyva. Tėvas liepė bernui jo dukterį palaidoti.

Bobelė jam davė knygą ir žvakę. Bernas užlipo ant krosnies pečiaus stulpo, su žvake apsibrėžė ratą ir, užsidegęs žvakę, meldėsi. Sutemus merga atsikėlė ir kartu su velniais ėmė jo ieškoti, bet nieko nerado. Antrą naktį bernas aplink sesuo paprašė brolio parodyti varpą apsibrėžė du ratus, o trečią naktį — tris.

Trečią naktį vienas velnias pasikvietė savo prosenelę, kuri berną pamatė. Senė liepė paimti šventėj drožtų skiedrų ir iš abiem galais nudegintų šipulių, o tada prie stulpo sukurti ugnį ir deginti tol, kol bernas su visu stulpu nugriūsiąs. Matydamas tai Dievas atsiuntė angelą aniuolą. Angelas paprašė, kad gaidys užgiedotų anksčiau — velniai dingo. Kitą dieną bobelė bernui davė šermukšninį kuolelį ir liepė mergai įdurti krūtinėn, jei ji kelsis iš karsto. Mergos karstas buvo devyniais geležiniais lankais apkaltas ir ant akėčių padėtas.

Kai bernas ją nuvežė palaidoti, lankai nutrūko — bernas mergai į krūtinę suvarė šermukšninę lazdą ir palaidojo. Ūkininkas sumokėjo suderėtus pinigus. Kartą pas ūkininką atėjo jaunikaitis ir pasisiūlė už berną. Vieną dieną jis su ūkininku išėjo arti, bet, kiek paarus, pasiūlė verčiau sugrįžti virkščių kulti. Ūkininkas prigulė pailsėti, o bernas virkščiose rado ūkininko žmoną su urėdu.

Penis

Urėdas bernui už tylėjimą davė šešiasdešimt pūrų žirnių — ūkininkas apsidžiaugė berno prikultais žirniais. Po kelių dienų jie abu vėl arti išėjo, bet bernas pasiūlė verčiau eiti kulti ruginių šiaudų.

Bernas šiauduose rado urėdą su šeimininke — urėdas už tylėjimą atvežė šešiasdešimt pūrų rugių. Kartą rudenį bernas su ūkininku išvažiavo rugių sėti, bet bernas pasiūlė tą dieną nesėti, nes kirmėlės išėsią. Pamačiusi vyrą grįžtant namo, moteris urėdui liepė lįsti į statinę. Urėdas su drabužiais netilpo, todėl įlindo nuogas, o paskui ūkininko žmona jį apkamšė drabužiais, apipylė pelenais, o ant viršaus uždėjo dangtį. Bernas paprašė leisti vežti parduoti statinėje buvusius pelenus.

Išvažiavęs sutiko poną, kuriam pasakė statinėje turintis naują velnią.

Ponas panoro velnią pamatyti ir sumokėjo tris šimtus rublių. Kai statinę atidarė, išlindo pelenuotas urėdas ir kodėl vyrai praranda erekciją miškan. Grįžęs bernas ūkininkui atidavė pinigus ir pasakė, jog norėtų, kad jie daugiau blogo nebedarytų.

Ūkininkas žodžių nesuprato, o jo žmona pasakė niekada daugiau nebedarysianti. Kai jie užaugo, tėvas abiems nupirko po kumeliuką ir išleido į pasaulį svietą. Prijoję kryžkelę, broliai į pušį įsmeigė po peilį.

ALKO TURINYS

Jei kuris pirmas į tą vietą sugrįšiąs ir brolio peilį rasiąs surūdijusį, reikšią, kad brolis nebegyvas. Po to abu nujojo į skirtingas puses. Vyresnysis brolis pamatė kiškį ir nusitaikė, bet kiškis prašė nešauti, žadėdamas pagalbą.

Jaunikaitis kiškiui dovanojo gyvybę, o tas nusekė paskui jį. Po to jie sutiko vilką, liūtą levą ir mešką. Visi žvėrys nusekė paskui. Jaunikaitis prijojo miestą, kurio karalaitė karaliūčia buvo pažadėta devyniagalviui slibinui smakui. Žvėrys užpuolė slibiną, o jaunikaitis jam nukapojo galvas ir išsipjovė liežuvius.

Eidama namo, karalaitė sutiko degučių. Tas jai liepė sakyti, jog jis ją išgelbėjęs. Karalius iškėlė dukters ir degučio vestuves.

Aukščiausią bausmę gavo už kūrybą m. Mirties nuosprendis. Tokį teismo sprendimą metais Irkutske išgirdo Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius habil.

Jaunikaitis apie tai sužinojo ir, atėjęs į vestuves, parodė slibino liežuvius. Karalius liepė degučių sudeginti, o dukterį išleido už išgelbėtojo.

Toje karalystėje niekada nešviesdavo saulė, nes laumė ragana saulę laikė užstojusi. Jaunikaitis su žvėrimis nuėjo į kalnus pas raganą ir liepė nuo saulės pasitraukti.

Ragana pasakė bijanti žvėrių ir paprašė juos ir save apšlakstyti vandeniu. Kai jaunikaitis tai padarė, visi pavirto akmenimis. Kitas brolis pušyje rado surūdijusį peilį, todėl išjojo brolio ieškoti. Pakeliui, kaip ir brolis, sutiko žvėris, kurie jį nusekė.

Byla 1-183-1020/2018

Broliai buvo labai panašūs, todėl karalaitė pamanė, kad grįžo jos vyras. Brolis pamatė kalnuose žiburėlį, bet karalaitė nepasakė, koks tai žiburėlis, nes aną kartą ji pasakiusi ir jis išėjęs. Karalaitei užmigus, brolis nuėjo pas raganą ir ją užleido žvėrimis, klausdamas, kur ta padėjusi brolį. Ragana paėmė vandens ir apšlakstė akmenis — vyresnysis brolis ir jo žvėrys atgijo.

Tada jaunesnysis brolis pasiėmė vandenį ir juo visą kalvą apšlakstė. Akmenys pavirto žmonėmis ir kalno nebeliko. Po to jaunesnysis brolis parjojo namo tėvų aplankyti, o vyresnysis grįžo į karaliaus dvarą.

Tėvai jį pavadino Levyzarium. Berniukas nuo gimimo pradėjo vaikščioti ir kalbėti, ir tėvui pasakė norįs būti aklų žabalų elgetų ubagų vedliu.

Ivanas da Marya

Tėvas nuvijo virvę, kurios viename gale buvo kilpa, o kitas galas išsiskyrė į devynias šakas. Levyzarius pasiėmė virvę ir susirinko devynis elgetas. Privedęs prie daržinės, pasakė visiems šokti per griovį — visi elgetos atsitrenkė į sieną. Kai visi priėjo piktdagių prižėlusius krūmus, berniukas pasakė, kad priėję balą ir liepė nusiauti kojas — elgetos susibadė kojas.

Kai priėjo balą, liepė erekcija nuo kiek metų kojas, kad vėl kojų nesusidraskytų — elgetos sušlapo.

Berniukas pamatė atbėgant karvę su jaučiais, bet elgetoms pasakė, kad kunigas pas ligonį važiuojantis ir visiems pasakė suklaupti — jaučiai sumindė elgetas. Po to pamatė poną su šešetu arklių ir elgetoms liepė pasiruošti botagus, nes karvė su jaučiais atbėganti.