Jei ligą išprovokuoja tam tikras sukėlėjas, gydymas priklauso nuo jo tipo: Su trichofitoze ir kandidoze skiriami priešgrybeliniai vaistai ir vietiniai tepalai. Pirmoji rūšis yra tuomet, kai net ir pasibaigus lytiniam dirgikliui erekcija neišnyksta ir trunka ilgai. Pažeistų augalų viršutinio lapo lapamakštė pabala, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais, viršūnėje trūksta grūdų. Lervos išsirita po dienų.
Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparių dulkančiosioms kūlėms veislių auginimas. Tikslinga būtų pasirinkti uždarai žydinčias miežių veisles. Taip pat reikėtų naudoti sertifikuotą, neužkrėstą dulkančiosiomis kūlėmis sėklą. Sėklos beicavimas sisteminiais beicais apsaugo dygstančius miežių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Jautresnių veislių sėklą reikėtų beicuoti visa registruota beico norma.
SPEDRA, 50 mg, tabletės, N4 | Gintarinė
Svarbu nesuvėlinti miežių sėjos, nes pasėjus į sausą dirvą ir vyraujant sausiems orams, beicų veiksmingumas nuo dulkančiųjų kūlių gali sumažėti.
Kietosios kūlės. Šia liga užkrėstus miežius galima pastebėti pieninėje brandoje. Jie auga žemesni, varpos būna pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kūlėtos varpos pasėlyje išlieka iki pat derliaus nuėmimo. Sveikų grūdų paviršius kūlės sporomis užkrečiamas kūlimo metu, kai sutrūkus kūlgrūdžiams išlaisvinama kūlių masė, kuri pasklinda grūduose. Augalai kietosiomis kūlėmis apsikrečia dygimo metu.
Ši liga pas mus pasireiškia kiekvienais metais, bet retai kada labiau išplinta, nes kūlės sporoms sudygti ir prasiskverbti į dygstantį miežio daigelį būtina drėgna dirva. Kietosios kūlės Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis ir atsparių kietosioms kūlėms miežių veislių auginimas yra svarbios prevencinės priemonės.
Bet efektyviausia priemonė yra sėklos beicavimas kontaktinio - sisteminio veikimo beicais. Labai svarbu miežių sėklą išbeicuoti tolygiai, kad beicu būtų padengtas kiekvienas grūdas. Tinkliškoji dryžligė. Šią ligą sukelia dryžgribis Drechslera teres, plintantis su augalinėmis liekanomis ir užkrėstais grūdais.
Liga gali pasireikšti tik pradėjus dygti vasarinių miežių pasėliams, tai yra nuo pat daigų tarpsnio ir yra viena iš žalingiausių vasarinių miežių ligų. Tinkliškoji dryžligė pradeda plisti, kai pavasarį pirminis užkratas patenka ant daigo ir pažeidžia pirmuosius lapelius.
Visų rūšių sekso varpos, Apie ejakuliaciją
Šiai ligai būdingi požymiai yra pailgos rudos dėmelės ant lapų ir lapamakščių, dėmelėse dažniausiai matosi tamsesni išilginiai ir skersiniai brūkšneliai.
Tolimesnėje ligos eigoje pažeisti lapai paruduoja, o su dėme besiribojantys lapo audiniai iššviesėja. Dėmės apima vis didesnį lapo plotą, žalsvai vandeningame, pereinančiame į rusvą, fone susiformuoja tamsiai rudas aiškiai matomo tinklo struktūros pažeidimas.
Pasidauginęs užkratas lietaus ir vėjo pagalba užkrečia vis naujus augalus. Pradžioje liga pasėlyje gali plisti židiniais, vėliau, jei nenaudojami fungicidai, - apima visą pasėlį. Ypač palankios sąlygos ligai plisti atsiranda tada, kai vyrauja drėgni, lietingi ir šilti orai.
Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai
Ligos išplitimo rizika labai padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Tinkliškoji dryžligė miežių pasėliuose išplinta kiekvienais metais, bet skirtingos veislės yra nevienodai jautrios šiai ligai.
Ligos pažeisti jautrių veislių miežių lapai anksti nudžiūsta, augalai praranda lapų asimiliacinį plotą, grūduose nesukaupiamas reikiamas medžiagų kiekis, jie būna maži, todėl gaunami dideli derliaus nuostoliai.
Pirminis užkratas ant pirmųjų lapelių Tinkliškąja dryžlige sergantys vasariniai miežiai Apsaugos priemonės - vengti auginti tinkliškajai dryžligei jautrias miežių veisles, laikytis sėjomainos, atsėliuojant rudenį augalines liekanas ir sudygusias pabiras būtina užarti ir nesėti į ražienas.
Taip pat svarbu vengti žieminių miežių kaimynystės. Sėklos beicavimas veiksmingais beicais daigus apsaugo nuo pirminio užsikrėtimo ir neleidžia ligai plisti iki bamblėjimo pradžios.
Miežių apsaugai nuo tinkliškosios dryžligės vegetacijos metu naudojami fungicidai. Priklausomai nuo veilės jautrumo ligai, meteorologinių sąlygų ir ligos vystymosi eigos fungicidai gali būti naudojami vieną ar du kartus.
Spuogai ant varpos: spuogai ant varpos odos
Pastebėjus pirmuosius ligos požymius ypač jautrios ligai veislės pasėlyje reikia purkšti efektyviais nuo šios ligos fungicidais. Antrą kartą, jei reikia, nupurškiama vienu iš triazolinių fungicidų.
Šiais miežių vystymosi tarpsniais panaudoti fungicidai apsaugo miežius ir nuo kitų lapų ligų, plintančių grūdo formavimosi ir brandos metu.
Rudadėmė dryžligė plinta per sėklą, nuo šiaudų ar gretimų pasėlių ir pažeidžia daigus bei suaugusius augalus. Smarkiai pažeisti lapai gali visai nudžiūti.
Lytinių organų ligos varpos
Ant lapų plisti palankiausios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra yra °C, vyrauja drėgni orai, o santykinė oro drėgmė - aukšta. Dėmių tipo rudadėmės dryžligės požymiai labai panašūs į tinkliškosios dryžligės požymius, tačiau ši liga pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus.
Ligos eigoje ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu. Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą.
Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. Smarkiai išplitusi liga gali visiškai nudžiovinti lapus.
Vyrus varginanti liga, apie kurią privalo žinoti kiekvienas - DELFI Gyvenimas
Rudadėmė dryžligė Apsaugos priemonės. Auginant atsparesnių veislių miežius, sėjant beicuotą sėklą, laikantis sėjomainos žymiai sumažėja rudadėmės dryžligės išplitimo rizika. Taip pat reikia vengti sėjos į ražienas ir ligotų pasėlių kaimynystės. Apsaugai nuo rudadėmės dryžligės vegetacijos metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai Amistar Xtra ir Amistar Opti.
Pakanka vienkartinio purškimo vamzdelėjimo - plaukėjimo metu, kai purškiama ir nuo kitų ligų. Juostuotoji dryžligė.
Urologo užrašai. Apie tobulą varpą ir Mikelandželo skulptūrą
Ligos požymiai pasireiškia esant pirmiems dviems arba trims visų rūšių varpos ligos lapams ir negydoma gali vystytis ant visų naujai išaugančių lapų. Jos požymiai yra geltonos juostos, ištysusios išilgai viso lapo ilgio. Ligoti augalai yra skurdūs, ant ligos pažeistų miežių ūglių varpos arba visai neišplaukėja, arba išplaukėjusios gali būti deformuotos ir įgavusios rudą spalvą.
Varpose grūdai neišsivysto arba būna susiraukšlėję, smulkūs. Ant lapų susidaręs užkratas miežių plaukėjimo - pieninės brandos metu užkrečia kaimyninių augalų varpas. Juostuotosios dryžligės pažeisti miežių lapai Apsaugos priemonės.
Atsparesnių veislių auginimas ir neužkrėstos sėklos naudojimas yra geriausia ligos prevencija. Miltligė miežių pasėliuose pasirodo krūmijimosi pabaigoje - bamblėjimo pradžioje. Pasėliuose išplitusi miltligė pažeidžia augalo lapus, stiebus, lapmakštes ir varpas, ant jų atsiranda baltos grybienos valkčio dėmės, kurios sendamos tamsėja, paruduoja.
Miltligė Ši liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Čia susidaro labai gera terpė daugintis įvairiems mikrobams, kurie gali patekti į gimdą iš makšties ar šlapimo trakto normalios mikrofloros rujos metu, kai yra atviras gimdos kaklelis, ypač jeigu kalė yra laikoma nešvariai arba jai leidžiama maudytis kergimo ar gimdymo metu ir kt. Gimdos gleivinės pakitimus didžiąja dalimi skatina hormoninių preparatų, skirtų nutraukti rujai ar nėštumui, naudojimas.
Dažniausiai serga vyresnio 7 — 9 m. Kadangi katės ovuliuoja ir ima gaminti progesteroną tik po kergimo, joms pyometra pasitaiko žymiai rečiau, dažniausiai — kaip rują slopinančių medikamentų šalutinis poveikis.
SPEDRA, 50 mg, tabletės, N4
Klinikiniai požymiai pasireiškia praėjus 4 — 8 sav. Požymiai priklauso nuo to, kaip toli yra pažengęs gimdos pažeidimas, kiek daug skysčių bei pūlių yra susikaupę, ar atviras gimdos kaklelis, nuo kalės amžiaus ir fiziologinės būklės. Kalė tampa apatiška, sumažėja arba dingsta apetitas, ji ima labai daug gerti, daugiau šlapintis, kartais vemia dėl to šeimininkai dažnai galvoja, kad tai tik apsinuodijimas ir neskuba kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Jeigu gimdos kaklelis yra atviras, pasirodo gausios išskyros iš makšties, jos būna tąsios, nemalonaus kvapo, primena karamelę, kartais būna su krauju. Jei kaklelis lieka uždaras, pūliai kaupiasi gimdoje, ji labai padidėja, dėl to padidėja pilvo apimtis, nepasišalinantys pūliai yra rezorbuojami į kraują ir sukelia stiprią intoksikaciją. Uždara pyometra progresuoja labai greitai, ir dažnai sukelia šoką ir greitą mirtį. Diferencijuoti nuo kitų panašią kliniką turinčių susirgimų padeda ultragarsinis pilvo ląstos tyrimas, taip pat kraujo bei šlapimo tyrimai.
Šis sukėlėjas paprastai yra normalioji žmogaus flora ir randamas burnoje, žarnyne, lytinių organų gleivinėje. Kartais ypač po antibiotikų vartojimo, sergant cukriniu diabetu, esant imuniteto nepakankamumui šis grybelis prisidaugina ir sukelia lytinių organų paraudimą, įtrūkimus, niežėjimą, skausmą, į varškę panašias makšties išskyras.
Lytiškai plintančios ligos (Lytinės ligos)
Kartais šiuo grybeliu galima užsikrėsti ir per lytinius santykius. Bakterinė vaginozė — tai makšties normalios mikrofloros pakitimai, kai pradeda vyrauti anaerobinės bakterijos.
Tai nėra lytiškai plintanti liga, tačiau dažnai nors ne visada ji yra susijusi su lytinių partnerių skaičiumi. Jei bakterinė vaginozė kartojasi, tiriami visų rūšių varpos ligos gydomi ir lytiniai partneriai. Kaip diagnozuojamos lytiškai plintančios ligos? Laboratorinė diagnostika turi didelę reikšmę venerologijoje. Svarbu suvokti, kad nė vienas iš laboratorinės diagnostikos metodų nėra tobulas.
Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl ne kiekvienas teigiamas rezultatas vienareikšmiškai patvirtina ligą. Ir atvirkščiai — ne kiekvienas neigiamas rezultatas atmeta ligą. Bendrasis tepinėlis - pats paprasčiausiais metodas.
Vyrų tiriamoji medžiaga — išskyros iš šlaplės. Moterų tiriama medžiaga iš trijų vietų šlaplės, gimdos kaklelio, makšties. Metodo esmė — tiriamoji medžiaga plonu sluoksniu užtepama ant mikroskopinio stikliuko, džiovinama, nudažoma specialiais dažais ir vertinama pro mikroskopą.
Priklausomai nuo leukocitų kiekio bendrame tepinėlyje galima spręsti apie uždegimo buvimą arba nebuvimą, o taip pat apie uždegimo pasireiškimą. Be to, bendrasis tepinėlis suteikia informacijos apie mikrofloros pobūdį šlaplėje, gimdos kaklelyje, makštyje. Informacija apie mikroflorą labiau svarbi tiriant moteris, nes dauguma ligų kandidozė, bekterinė vaginozė sąlygoja makšties mikrofloros pokyčiai.
Informatyviausi duomenys gaunami, jei pacientas yra nesišlapinęs bent 4 valandas, pacientė bent 48 val iki tyrimo nenaudojo intravaginalinių preparatų, 24 valandas neatliko makšties plovimų, lankosi menstruacijų ciklo dieną. Metodai, nustatantys lytinės ligos sukėlėjo antigenus susideda iš imunofermentinės analizės ir tiesioginės imunofliurescencijos. Pas vyrus tiriamoji medžiaga — išskyros iš šlaplės, pas moteris — išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties.
Šiems tyrimams būdinga nedidelė savikaina ir greitas atlikimas pora valandų. Gana paplitęs metodas. Bet jiems būdingas rezultatų tikslumas yra apie 70 proc.
Spausdinti Vasariniai miežiai auginami ir pašariniams, ir maistiniams grūdams, todėl augalų apsaugos nuo žalingų organizmų tikslas yra gausus ir geros kokybės grūdų derlius. Didelę reikšmę auginant miežius turi tinkamas atsparių veislių pasirinkimas, optimalus sėjos laikas, sėjomainos laikymasis, sveikos sėklos sėjimas.
Tiriamąja medžiaga gali būti ne tik išskyros iš šlaplės, gimdos kaklelio, makšties, bet ir šlapimas. Šie metodai yra labai modernūs ir jiems būdingas rezultatų tikslumas yra proc.
Laikas nuo medžiagos paėmimo tyrimui iki rezultato gavimo dažniausiai yra paros. Šis metodas yra patikimas diagnozuojant chroniškas ir be simptomines infekcijas. Esant gausioms ypač pūlingoms išskyroms metodo tikslumas ženkliai blogėja.