Odos tekstūra, būklė nesuprastėja, ji nepleiskanoja. Jei tau vis dėlto įkando, visų pirma, įsitikink, ar oda yra pažeista. Nežiūrint į tai, kad panašios traumos — pakankamai dažnas reiškinys, tavo baklažanui vis tiek prireiks chirurginio įsikišimo. Dažnas seksas daugeliui yra labai nuostabus, taip pat medikų rekomenduojamas malonumas. Jono Krikštytojo bažnyčios varpų istorija, kurią jiems atsiuntė iš Kavarsko kilęs, Vilniuje gyvenantis inžinierius Rimantas Varanavičius nuotrauka iš asmeninio albumo.

Senoji Alvito bažnyčia.

Alvito ežero paslaptis Prie pat pagrindinio plento, vedančio į amžinąsias prūsų žemes, stovi nedidelis jaukus miestelis. Važiuojant Virbalio link, dešinėje kelio pusėje, atsiveria ramiai tyvuliuojančio ežero peizažas. Čia, keletą kilometrų nutolęs nuo Vilkaviškio, stūkso Alvito bažnytkaimis. Miestelio ežeras slepia mitais ir legendomis apipintą paslaptį.

Istorijomis apie ežero dugne gulintį bažnyčios varpą senieji alvitiečiai dalijasi iš kartos į kartą. Magnatas, Paežerių dvaro tėvelis Gauronskis paskelbęs: bažnyčia ant ežero kranto tuoj rasis. Jis pinigus duosiąs, o žmonės jėgų lai negailėsią, ir kas kuo galės, lai prie darbo sunkaus prisidėsią. O tuomet visame čia Paprūsės žaliuojančiame plote nebuvo vietelės, kur Dievui nueit varpos ant kranto. Kaip tarė — padarė, vos metai praėjo — ant ežero kranto graži jau bažnyčia stovėjo.

Sekmadienio rytą jau, būdavo, ūžia vargonai, važiuoja ir joja bažnyčion paprasti žmonės ir ponai. O garsą šventovės, kad toli visi žmonės girdėtų, kad vardą Gauronskio visi, kas tik gyvas minėtų.

Produkto aprašymas

Tad nupirko Gauronskis iš prūsų miestelio Gumbinės didžiausią varpą. Žiema tada buvo, dirvonai spindėjo pabalę.

O ežeras ir upaitė miegojo užšalę. Mužikų vežimai visi jau seniai po stogu stovėjo, kur tik beklausei, skambalai po laukus tik dindėjo — visi rogėm važinėjo.

Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka - Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Didžturtis Gauronskis nupirko aštuonetą jaučių. Pašėręs grūdais dar pora savaičių juos taip įpenėjo, kad buvo tikrai lyg sutinę, — tada išvažiavo su jais varpo į Gumbinę. Jaučiai vis klupo, sunkus buvo varpas, net ąžuolo rogės braškėjo. Šiaip taip prie Alvito jie ežero kranto prislinko. Kadangi jo ledas gan tvirtas jau buvo, nelinko, sumanė Gauronskis, kad būt patogiausia per ežerą varpą nuvežti.

Ir kai tik ant ežero jie su varpu užvažiavo, išsišiepė ledas ir po juo kažin kas sudejavo. Per keletą sieksnių ledas ties varpu prasivėrė, o varpas su rogėm į ežero dugną nunėrė. Dar laimė — Gauronskis pabėgti paspėjęs, kitaip būt ir jis su varpu į gelmes nugarmėjęs. Alvito klebonas, Gauronskis ir daugelis ponų ne kartą svajojo: Dieve, kaip būtų malonu, jei varpas Alvito bažnyčios aukštojoj varpinėje kabotų.

Pilviškių seniūnija

Po mėnesio klebonas, prigulęs pamigti, sapnavo tą varpą, kuris meldė, kad jį nepaliktų rūdyti. Jis pats ant kranto išeisiąs, varpos ant kranto kas su procesija ežerą šventint ateisiąs.

Bet perspėjo varpas, kad reikės iš bažnyčios išnešti, kas tik joj yra ir ant ežero kranto nunešti. Ir ten iškilmingai kaip grafui mišias atlaikyti. Tada varpas išeis pats, ir visi galės jį pamatyti. Ir kai tik saulutė skaisčiausia danguje prašvito, suprašė klebonas gyventojus viso Alvito. Liepė išnešti visus daiktus, kurie tik bažnyčioje randas, ant ežero kranto. Pasklido po Alvito kaimus tuoj gandas, kad varpas išeisiąs. Daugybė žmonių susirinko išvyst tą stebuklą.

Atėjo klebonas.

Parašyti atsiliepimą

Bažnyčios tarnai pasipuošę, kiekviens su kabliu, it kovon pasiruošę. Su jais vargamistra in spiritum tuo užtraukę, pradėjo mišias tam paskirtąjį laiką sulaukę. Bet tarnas bažnyčios šiūn tūpsi, ten tūpsi ir kanda iš baimės pirštus sau. Nes niekur neranda žibinto užžiebti grabnyčioms.

Nelaimė baisi atsitiko, atsiminė jis, kad žibintą bažnyčioj paliko. Ir išplaukė varpas. Virš ežero galvą kratydams, aplink apsidairė, bet žibinto niekur nematydams, atgal vėl į ežero juodas gelmes paniro. Oi kiek buvo riksmo, kiek ašarų boboms išbiro. Užmiršo žibintą, užmiršo.

Anapus upės | Žaliažolė.lt

Visur, kur klausei, visi šaukė: užmiršo. Gauronskis iš pykčio net antakius raukė.

Ir liepė pakart tą, kuris šią nelaimę padarė. Ir tarną pagavę į šaltąjį rūsį uždarė.

Taip dingo tas varpas. Dabar ežere per Velykas, kai žmonėms išaušta linksmos šventės rytas, kai garsas varpos ant kranto iš bažnyčios į ežerą plaukia, kaip padidinti dick video online geros kokybes varpas tyliai iš ežero šaukia: skendau aš, brolau, taip vos girdimai sudejuoja, kaip liūtas per miegą, kada apie auką sapnuoja.

Naršymo meniu

Ir nuo to laiko, kai ežeran varpas nunėrė, žmonių jo gelmėse ne vienas prigėrė. Manoma, kad karpiai užaugdavo milžiniški, kai kurie netilpdavo net į geldą. Po Antrojo pasaulinio karo Alvito ežeras nebebuvo jau toks žuvingas. Nors ežeras nėra labai didelis, tačiau vietomis gylis siekia iki trijų metrų ar dar daugiau.

Senieji alvitiečiai tikėjo, kad jų ežerėlis turi požeminį kanalą, kuris jungiasi su Paežerių vandens telkiniu.